Esmė net ne piniguose. Labai jau nemalonu, kai tave kvailina vien todėl, kad esi turistas, nevietinis. Kad po dešimčių praeitų kilometrų (Venecijos grožiui nėra ribų) jautiesi alkanas, pavargęs  ir išdrįsai užsukti į pirmą pasitaikiusią maisto užeigą. Venecijiečiai net turi tokį turisto – aukos apibūdinimą – “pollo da spennare“ (viščiukas išpešiojimui).

Venecija garsėja užaukštintų sąskaitų ir blogo aptarnavimo incidentais. Kad į blogą situaciją nepakliūtumėt ir jus, noriu papasakoti apie vieną visiškai neturistinę vietą, kur galima išbandyti tikrąją venecijietišką virtuvę ir “nepalikti inksto“ (dar vienas itališkas išsireiškimas, reiškiantis labai dideles kainas).

Ta vieta – ilga pakrantė šalia žydų rajono Ghetto. Paprastai Venecijoje labai sunku surasti ką nors pagal adresą, bet šiuo atveju, manau, nepaklysite. Nuotraukoje parodyta oranžine  linija, kaip eiti nuo stoties, o žalia – nuo Rialto tilto.

Eiti tikrai netoli. Mat Venecijoje daug paralelinių pasaulių. Žingsnis į šoną nuo Ghetto per metalinį tiltą ir jau atsidūri tikroje, neturistinėje erdvėje. Kur tylu, grynas oras ir tik vietinių veidai.

Pakrantė išilgai kanalo vadinasi Fondamenta degli Ormesini, toliau pakeičianti pavadinimą į Fondamenta della Misericordia. Štai čia mums reikia atsidurti.

Fondamenta degli Ormesini – pakrantė, pavadinta šilko, išausto pagal persų taip vadinamą Ormez stilių, garbei. Man būtent ši vieta labiausiai prie širdies. Čia nebrangu ir pilna vietinių. Gausu įdomių, stilingų parduotuvių. Nėra kinietiškų suvenyrų.

Jei jau esi Venecijoje, elkis kaip venecijietis. O tai reiškia ypatingą meilę lengviems vynams, kokteiliams. Aišku, pats žymiausias Spritz, apie kurį jau rašiau čia. Tai va, Ormesini baruose susipažinau su Spritzo variacija – Select vietoj Aperol ar Campari. Buvo įdomu pabandyti.

Labiausiai man patinka mažytis bacaro “Ae Bricoe“. Žodis bacaro reiškia nedidelį venecijietišką barą. Kirčiuojasi bàcaro. Jokių bacàro ar, neduok Dieve, bacarò. Vietiniai išjuoks. Taigi tuose bacaro visada pilna mažyčių užkandžių cicchetti. Juos galima pavadinti Venecijos tapais. Tai gali būti mažyčiai sumuštiniai,  kotletukai – polpette, kurie taip pat – Venecijos gourmet maistas. Cicchetti fantazijai nėr ribų. Pasirenki kiek nori, ko nori. Viskas šviežia ir nebrangu. Vienas gali kainuoti 1€ (paprastai Venecijoje turistas moka 3-4€). Spritz kainuos 2.5€, kai Šv.Morkaus aikštėje – 16€.  Užeiga, kaip ir dauguma šiame rajone, atsidaro labai anksti 7.00 ryto ir veikia iki 01.00 arba kol neišeis paskutinis lankytojas.

Šalia kita įdomi vieta – “Al Timon“. Čia taip pat pilna įvairių aperityvo variacijų už 2.5€. Galima pasirinkti tiesiog taurę  vyno, kuris Venecijoje vadinamas “ombra“. Tai ne vyno pavadinimas. Tiesiog Venecijoje visur ir visada pavėsy pardavinėjo pilstomą vyną. Pavėsys itališkai “ombra“. Taigi venecijiečiai nesako :“ Einam išgerti vyno“. Jie kviečia :“ Einam pasiimti “pavėsio“, “vėsos“. Įdomūs cicchetti. Man labai patinka parūkyta rikota su avietėmis ir lašeliu juodojo Modenos balzamo. Šiame bacaro vasarą labai smagu, nes galima laiką leisti valtyse. Sėdi sau tipo gondoloje su taure vyno ir klausai kokio poeto ar dainininko, pasirodančio kitoje valtyje. Šįmet čia bus nedideli spektakliai net ir žiemą, Venecijos Karnavalo metu.

Mėgstantiems alų siūlau Da Aldo. Gana kuklus interjeras, ką taip mėgsta Venecijos žmonės. Spartietiška aplinka lyg sako, jog ieškantiems praeities prabangos atvykėliams čia nebus nieko įdomaus. Čia geriamas iš viso pasaulio į miestą ant vandens atvežamas alus, o ne grožimasi aplinka. Ji graži už durų.

Yra kelios tratorijos ir osterijos norintiems rimčiau pavalgyti. Čia skanu ir tipiška, bet Ormesini vieta labiau žinoma, kaip vietinio jaunimo, studentų susitikimo, trumpo pasibuvimo kartu vieta. Labiau tiks draugų susitikimams, linksmomis kompanijoms, nei romantiškai vakarienei.

Fondamenta della Misericordia reikštų “Gailestingumo pakrante“. Pavadinimas turi religinę prasmę. Mat šalia to paties pavadinimo bažnyčia. Lygiai taip pat vadinasi ir kanalas , palei kuri išsidėstę maži barų ir restoranų staliukai.  Gal čia tiktų paminėti  restoraną ironišku pavadinimu “Paradiso Perduto“ (liet. Prarastas Rojus). Čia galima nebrangiai (už kokius 10€ vienam) ir rimčiau pavalgyti.

Jei norite išgerti skaniausios Venecijos kavos, užsukite į čia pat esantį vieną iš trijų (!) Venecijos kavos skrudinimo fabrikėlių Torrefazione Cannaregio. http://www.torrefazionecannaregio.it Gal net paragausite  kavos venecijietiškai – coretto con la grappa – ekspreso su grapos šlakeliu.

Cannaregio – Venecijos rajono pavadinimas. Rajonų šeši ir todėl jie vadinami sestieri (Nuo it. sei – šeši). Kiekvienas turi savo ypatumų. Cannaregio ilgą laiką man atrodė labai jau periferiškas. Bet kaip ir kiekvienas užkampis, šis sestiere turi privalumą – autentiškumą. Tad,  kai pavargsite nuo minių turistinėje Venecijos dalyje, užsukite į Fondamenta Ormesini/ Misericordia. Čia gera pradėti pažintį su Adrijos gražuole. Čia gera užsukti, kai turite su ja atsisveikinti. Juk esate šalia geležinkelio stoties. Čia vyksta ir taip vadinamas Venecijos naktinis gyvenimas.