Italai. Genuja. Bolonija. Florencija. Roma. Šiandien gimė. Vasario 14 – oji. 

Leon Battista Alberti (1404.02.14 Genuja – 1472.04.25 Roma). Palaidotas italų panteone – Švento Kryžiaus bazilikoje Florencijoje.

Šiandien rašau padėkos rašinį.

Dėkoju Genujos Respublikai už galimybę kiekvienam užsidirbti krūvą pinigų, leidžiančią mokyti savo vaikus.

Dėkoju Bolonijos miestui už naujo minties, norinčios pažinti, pasaulio, Universiteto,  sukūrimą. 

Dėkoju Florencijai už Medičius, kurių pinigų ir  noro dėka atgimė Antika.

Dėkoju Romai, popiežiams ir visai katalikų bažnyčiai už meno išsaugojimą, puoselėjimą ir sudievinimą.

Tik šių miestų dėka pasaulis galėjo gauti tokį žmogų, kaip Leon Battista Alberti. Tą, kuris gimė Genujoje, baigė Bolonijos Universitetą, mokėsi ir kūrė Medičių Florencijoje bei popiežių Romoje. 

Architektas, rašytojas, matematikas, humanistas, lingvistas, filosofas, muzikas, archeologas. Galima būtų tęsti. Tikrų tikriausias pirmas Europos eruditas, intelektualas. Daugiau, nei Džotas tapyboje, Dantė poezijoje. Nes Alberti – tai viskas kartu.

Be jo nebūtų Mikelandželo, Leonardo. Be jo nebūtų europinės architektūros. 

Keliaujantiems į Italiją nebūtina skaityti Alberti knygas. Svarbiausiu Alberčio indėliu į Vakarų kultūros istoriją laikomas 1452 m. dešimties knygų traktatas De re aedificatoria („Apie statinių meną“), kuris tapo pamatiniu renesanso architektūros vadovu ir jame yra anksčiausias išsamus renesanso epochos antikinės architektūros taisyklių aprašymas. Skaityti reikia daug, ilgai.

Bet! Jei skaitote kelionių vadovus ir randate parašyta “ Pastatyta pagal Alberti projektą” – iš karto bėkite žiūrėti. Nieko tobulesnio kol kas niekas nesugalvojo. 

Alberti kūryba – toks gana retas atvejis, kai teorija ir praktika sutampa.