Milanas. Ne tik Duomo. Dešimt gražiausių Milano bažnyčių. (3) Šventas Mauricijus šalia Didžiojo vienuolyno (Chiesa di San Maurizio al Monastero Maggiore)

Žinome, jog Milane visi keliai veda į Duomo. Būtent taip vadinama Katedra – svarbiausias Milano pastatas. Bet norėčiau papildomai papasakoti apie kitas Milano bažnyčias. Jos – šalia, jos –  įdomios ir galbūt atvers akis į kitą, neturistinį Milaną. Taip sakant, tikrasis miestas šiek tiek slepiasi nuo pagrindinių atvykėlių minamų takų, Milano turistinės “trejybės“ – Castello – Duomo – Teatro La Scala.

Jau pasakojau apie Šv. Satyro bažnyčią, Šv. Aleksandro šventovę. Dabar atėjo eilė pačiai džiaugsmingiausiai – Šv. Mauricijaus bažnyčiai.

Ji dar vadinama Milano Siksto koplyčia (Vatikano Muziejai). Priminsiu, jog pastaroji yra vertinama, kaip svarbiausias  Europos meno šedevras. Taigi, į Šv. Mauricijaus bažnyčią, “vietinę“ Siksto koplyčią Milane, tiesiog būtina užeiti.

Pirmas įspūdis, kai patenki vidun, – ryškus kontrastas tarp pilkos, net neišvaizdžios išorės ir nepaprastai išpuošto vidaus. Interjere nepalikta nei vienos laisvos vietos. Viskas padengta freskomis. Kiekvienas centimetras čia – šedevras.

Šalia, galima sakyti, toje pačioje gatvėje už posūkio, “Paskutinę vakarienę“ tapė Leonardas Da Vinčis, o Šv. Mauricijaus bažnyčioje ir vienuolyne darbavosi Leonardo mokiniai. Visas Milano menas persmelktas Da Vinčio dvasia, o tarp sekėjų pats talentingiausias buvo Bernardino Scapi, vadinamas Bernardino Luini (Dumenza, 1481 – Milanas, 1532).

Būtent B. Luini čia svarbiausias. Paprastai “išrenku“ ir rodau gražiausias Madonas, bet ši kartą atkreipčiau dėmesį į Šv. Ceciliją ir Šv. Uršulę

IMG_5180bei atskirai šiek tiek apnuogintą Šv. Kotryną.

IMG_5181Juk Bernardinas Luini garsėjo kaip gražių moterų tapytojas, moters kūno linijų ir veido išraiškų meistras. Pasakojama, jog B. Luini Kotrynai pozavo žymi to meto Milano koketė, “femme fatale“ markizė Di Challant.

Šv. Mauricijaus bažnyčia priklausė turtingiausiam Milane moterų vienuolynui, veikusiam iki 1798 metų.  Todėl čia vaizduotos daugiausia  merginos ir moterys, dažniausiai panašios į aristokrates, tapusias vienuolėmis. Freskų veikėjos – gražiai apsirengusios ir be vyrams skirtų erotinių išraiškų. Mat bažnyčios freskos buvo savotiškas “ madų žurnalas“ vargšėms aristokratiškų šeimų dukroms, dažnai ne savo, o tėvų valia uždarytoms į vienuolynus. Čia liūdnai dienas leido ir keturios (!) Šv. Mauricijaus bažnyčios finansinės globėjos Ippolitos Sforcos ( Milano kunigaikščio Liudviko Moro anūkė) bei jos  vyro Alessandro Bentivoglio (pastarasis čia ir palaidotas) dukros.

Griežtos uždaro tipo benediktinų regulos vienuolyno taisyklės apsprendė Šv.Mauricijaus bažnyčios planą. Tai viena iš dviejų (antroji – nelankoma) Milane kulto pastatų, padalintų į dvi dalis. Pirmoji buvo skirta visiems maldininkams. Antroji – tik vienuolėms. Taigi, pagrindinio altoriaus sienoje matome grotas, už kurių tęsiasi antroji bažnyčios dalis. Nepraleiskite! Ji labai įdomi. Čia pamatysite tebeveikiančius XVI vargonus, tik vienuolėms skirtas intymesnes freskas. Smagu padalyvauti dažnai čia rengiamuose bažnytinės vargonų muzikos koncertuose.

Bažnyčia pradėta statyti 1503 metais. Buvo puošiama net 70 metų. Bernardo Luini tapybos darbus perdavė savo sūnums Aurelio ir Giovan Pietro, o tie – anūkui Evangelista. Dar čia dirbo Biagio ir Giuseppe Arcimboldi.

Visiškai neseniai baigti restauraciniai darbai, kurie tęsėsi net 30 metų. Šiuo metu galime grožėtis pačia džiaugsmingiausia ir linksmiausia atmosfera. Bet net be restauracijos ši bažnyčia kerėjo grožiu. Randame ir gana įdomių detalių. Didįjį Tvaną vaizduojančioje freskoje nutapyta vienaragių porelė. Gal XVI amžiuje juos dar galima buvo sutikti? Kita detalė – freskoje, vaizduojančioje Jėzaus krikštą, priklausomai nuo apšvietimo, keičiasi Šv. Jono rūbo spalva. Galima būtų tęsti, bet geriausia viską pamatyti savo akimis. Pasakojama, jog čia patekęs, amo neteko rašytojas Stendalis, apie sielos virpesius rašė Ruskin.

Išėjimas iš bažnyčios veda į archeologijos muziejų, per antikinėmis detalėmis išpuoštą kiemelį. Nieko keisto. Esame pačiame Milano centre, buvusio antikinio miesto cirko (stadiono) vietoje. Šalia bažnyčios, Via Bernardino Luini gatvėje, galite apžiūrėti antikinio Mediolanumo miesto giūvėsius.

Bažnyčios lankymas nemokamas.

Adresas: Corso Magenta 15. Atidaryta : 9.30 – 19.30. Uždaryta pirmadieniais.

IMG_5178

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.