Žinome, jog Milane visi keliai veda į Duomo. Būtent taip vadinama Katedra – svarbiausias Milano pastatas. Bet norėčiau papildomai papasakoti apie kitas Milano bažnyčias. Jos – šalia, jos – įdomios ir galbūt atvers akis į kitą, neturistinį Milaną. Taip sakant, tikrasis miestas šiek tiek slepiasi nuo pagrindinių atvykėlių minamų takų, Milano turistinės “trejybės“ – Castello – Duomo – Teatro La Scala.
Prieš pradėdama pasakoti apie Šv.Ambraziejaus baziliką, kurią labai rekomenduoju aplankyti, noriu priminti, kodėl šventasis yra Milano globėjas ir kokią reikšmę Šv. Ambraziejus turi visai krikščionybės istorijai.
Šv. Ambraziejus (340-397), Milano vyskupas ir Bažnyčios mokytojas – labiausiai milanietiškas iš visų šventųjų. Todėl Milane Šv. Ambraziejaus minėjimo dieną, gruodžio septintąją, bazilikoje renkasi visi tikintieji. Ir jei esate Milane būtent šią dieną, žinote, kur galite pamatyti pačius elegantiškiausius ir madingiausius maldininkus pasaulyje.
Ambraziejus gimė Trevese. Jo tėvas buvo romėnų prefektas Galijoje. Mirus tėvui, motina su vaikais persikėlė gyventi į Romą, kur Ambraziejus studijavo teisę.
370 m. Ambraziejus imperatoriaus Valentinijono buvo paskirtas Ligurijos ir Emilijos gubernatoriumi. Savo sritims vadovavo gyvendamas Milane.
Nepaisant Ambraziejaus religinio išsilavinimo stokos, jis buvo tikras to meto intelektualas. Savo dvasinę tuštumą nusprendęs užpildyti religija, jis su nepaprastu ir gal tik intelektualams būdingu atsidavimu įsigilino į ją tiek, jog ilgainiui pakeitė krikščionybės istoriją. Priminsiu du pagrindinius Šv. Ambraziejaus nuopelnus krikščionybei : 387 m. Ambraziejus pakrikštijo šv. Augustiną ir pasiekė, jog krikščionybė tapo vienintele legalia religija ( Šv.Ambraziejus įtikino imperatorių Gracijoną išleisti dekretą, draudžiantį Vakarų imperijoje ereziją).
Nors Ambraziejus dėl įgimto kuklumo priešinosi , milaniečių pageidavimu vis gi buvo išrinktas miesto vyskupu. Ir tada Ambraziejaus darbai jį pavertė tikru milaniečiu. Ta prasme, jog mažai dar kur žmonės tiek daug dirba ir tiek savo idėjų realizuoja. Šv.Ambraziejus pristatė bažnyčių. Jis išdalijo savo turtus, atsidėjo mokslams, pakeitė maldas ir netrukus tapo žymiausiu savo meto pamokslininku.
Ambraziejus pasižymėjo labai intensyvia visuomenine ir religine veikla (milanietis!): išgyvendino iš savo vyskupijos arijonus, sėkmingai kovojo su imperijos pareigūnų ketinimais užgrobti Bažnyčiai priklausančias žemes. 385 m. pasikeitus valdovams, imperatoriaus Valentinijono motina arijonė Justina įtikino savo sūnų, kad šis paskirtų eretikams keletą bazilikų. Ambraziejus Milane tarė “ne“. O atsisakius jas užleisti, tarp Rytų ir Vakarų imperatorių kilo karas.
Ambraziejus nuostabiai drąsiai kovojo su priešais . Vykstant karui, jis sutiko priešų armiją ir įtikino jos vadą grįžti atgal. Kitą kartą jis nedvejodamas paprieštaravo imperatoriui ir paskatino jį atlikti viešą atgailą. Imperatorius neužsirūstino, nes suprato, kad Ambraziejus teisus ir viešai pripažino savo nuodėmes. Ambraziejus parodė, kad joks žmogus, nors ir būdamas valdžioje, nėra aukštesnis už Bažnyčią.
Žmonės baiminosi, kas laukia Italijos, kai mirs Ambraziejus. Kai jis susirgo, milaniečiai prašė jo melsti sveikatos. Šventasis atsakė: „Aš nesielgiau taip, kad man būtų gėda ilgiau gyventi, tačiau aš mirties nebijau, nes mes turime gerą Šeimininką“. Ambraziejus mirė 397 m. Jo relikvijos per amžius yra švenčiausios Milane.
Ambraziejaus labai daug rašė. Bažnyčios istorijos, filosofijos, liturgijos srityse. Jis taip pat parašė Evangelijos pagal Luką dvasinį komentarą, daugybę pamokslų, laiškų, keletą himnų. Ambraziejus laikomas vienu iš 4 lotynų Bažnyčios daktarų (kartu su šv. Augustinu, Jeronimu ir Grigaliumi).
Na o dabar apie bažnyčią. Mažoji bazilika (basilica minore) yra antroji pagal svarbą Milane (po Katedros Duomo). Bet būtent čia plaka milaniečių religingumo širdis. Todėl čia dažniausiai atliekami svarbiausi tikinčiųjų “darbai“ : krikštijami mažieji milaniečiai, tuokiasi poros, atsisveikinama su mirusiais.
Labai įspūdinga senoji bažnyčios architektūra. Šv.Ambraziejaus bazilika – vienintelis ankstyvosios krikščionybės statybos pavyzdys Milane . Vis gi IV (379m.) amžius ne kiekviename žingsnyje sutinkamas net ir Romoje. O ką jau kalbėti apie Milaną. Puikus atriumas nuteikia nostalgiškai ir romantiškai. Viskas sena, labai sena. Ir tai nuostabu. Jautiesi lyg kažkur Toskanoje, Ravenoje.
Originaliai atrodo senosios varpinės. O dar originaliau yra tai, jog jos – dvi. Viena iš jų skambina nuostabias varpų melodijas. Jei pasiseks tai išgirsti, galite išgyventį mistinį dvasios pakilimą, kaip tai atsitiko man.
Viduje bažnyčia buvo kelis sykius perstatoma (baigta statyti 1099, – tai yra basilika buvo statoma ir keičiama septynis šimtus metų). Puiku, jog čia yra stendai su senais brėžiniais ir maketais. Labai patogu paskaityti, apžiūrėti ir palyginti.
Atkreipkite dėmėsį į auksinį IX amžiaus altorių. Ką čia pasakysi – prabanga dera su bendru interjero kuklumu. Milanietiškas stilius.
Kriptoje palaidoti keli šventieji. Žinoma, svarbiausias – Šv. Ambraziejus. Ir kauleliai išsaugoti. Tokios jau tos makabriškos prisirišimo prie šventųjų kaulų tradicijos – rodyti, matyti, puošti.
Šv. Ambraziejaus bazilikoje randame ir kelis keistus, nepaaiškinamus, mįslingus dalykus. Štai, pvz, matome šachmatų lentas, nutapytas ant sienų. Sakoma, jog tai kažkaip susiję su Tamplierių riteriais.
Labai keista ir man graži kolona su juoda bronzine gyvate. Gyvatė lyg sustingusi kovinėje pozoje. Atvežta į Milaną iš Bizantijos maždaug 1000 metais. Manoma, jog gyvatė lydėjo patį Mozę ir jos vardas – Nehustan. Tikima, jog gyvatė atgis, kai ateis pasaulio pabaiga ir prasidės Didysis Teismas.
Kur Dievas, ten ir šėtonas. Šalia bazilikos rasime taip vadinamą velnio koloną su dviem skylėm. Legenda pasakoja, jog Šv. Ambraziejus kartą susirungė su Raguotu ir jį nugalėjo. Paprasčiausiai velnio ragai įstrigo kolonoje ir paliko žymes.
Šalia Šv. Ambraziejaus bazilikos – jaukus, gražus, elegantiškas Milanas. Geras rajonas apsistoti, pasivaikščioti.
Visa informacija:
Atostogos Italijoje 