Venecijoje Karnavalo metu tiesiog būtinos kaukės. Tradicinės- pačios svarbiausios. Jos yra Venecijos istorija, grožis, unikalumas. Kaip ir architektūra ar muzika. Nors kiekviena kaukė – individuali, visos – kažkuo panašios. Mat Venecijoje niekas nesikeičia : pavadinimai, adresai, detalės. Nesikeičia ir kaukės. Todėl pasakodama apie jas , aš pasakoju Venecijos istoriją.

Pati populiariausia kaukė – La Bauta, arba tiesiog – Bauta. Kirčiuojama – ant “U“- “ Baùta“. Šią kaukę dėvėdavo vyrai ir moterys . Ji visiškai paslėpdavo ne tik veidą, bet ir visą kūną. Apsėvęs aukštakulnius, galėjai paslėpti net ūgį. Todėl dažnai buvo neaišku, kas ten po ta kauke – vyras ar moteris. Labai patogi kaukė buvo dėvima kasdien ištįsus mėnesius, nes Karnavalas užsitęsdavo ( XVIII amžiuje – iki pusės metų).

Tradicinė Bauta turi atrodyti taip:

• Juoda trikampė skrybėlė;
•  Juodas audeklas, slepiantis plaukus;
• Juodas apsiaustas, slepiantis kūną;
• Juodi batai ant kulno;
• Balta keturkampė kaukė (“ la Larva“, – kas iš lot. reiškia “ kaukė“ ); 
• Baltos pirštinės
• Baltos kojinės.

Bauta – tai nuostabus kontrastas – juoda- balta. Spalvotų pastatų fasadų fone –  atrodo įspūdingai, paslaptingai.

Neaiški Kaukės pavadinimo kilmė. Viena iš versijų – kilęs iš vokiečių “ behüten “, – “ apsaugoti“. Kita – venecijietiško “ bova“ – trikampės skrybėlės detalės. Dar kita versija pasakoja, neva tokių kaukių bijojo vaikai. Kad juos sudrausmintų, kaukėtieji lodavo , lyg šunys. Šuo Italijoje loja ne “Au, Au, Au “, bet “Bau, Bau, Bau…“ Štai kodėl vadiname – “Bauta“.

Kartais Šią kaukę vadina Kazanovos kauke. Mat šis personažas gyveno XVIII amžiuje, kai venecijiečiai nieko daugiau nedarė – tik linksminosi . Nors la Bauta žinoma nuo XV amžiaus, bet tapo labai populiari būtent XVIII,  linksmybių ir lėbavimų Venecijoje amžiuje. Šventės vyko dieną – naktį ir mes galime tik įsivaiduoti tą amžiną šventę prieš Venecijos Respublikos pabaigą. Perpildyti teatrai, kazino, viešnamiai – visi kaukėti, laisvi, girti, ištvirkę. Net nesvarbu, kas ten po ta kauke – pagrindinis kreipinys buvo -: “ Siora Maschera !“ ( “ Ponia Kauke !“). Kazanova puikiai aprašė tą laikotarpį Autobiografijoje. Prisiminkite, kad, kai Napoleonas paskelbė  Venecijos Respublikai karą, venecijiečiai nieko nesuprato. Koks karas, kai artėja Karnavalas ?! Pabaiga, kaip žinome, buvo liūdna…

Bet kaukė Bauta mena linksmus laikus. Gerti vyną , daug valgyti gali net jos nenusiėmęs – kaukės apatinė dalis juk specialiai tam ir pritaikyta, išsikišusi. Siūlau Karnavalo metu būtent Bautą išsinuomuoti. Ir pirmyn !

Buon Carnevale !