Baris. Šiandien gimė. Vasario 2 – oji.

Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos Kunigaikštienė Bona Sforza. 1494.02.02. Vidževanas, šalia Milano – 1557.11.19 Baris, Italija.

Kiekvienas lietuvis girdėjo Barboros Radvilaitės istoriją ir žino apie jos mirties kaltininkę (?) karalienę Boną. Bet ar žinome, jog ji palaidota Bario Šv. Mikalojaus bazilikoje (basilica di San Nicola), pagrindinėje altorinėje dalyje? 

Noriu šiek tiek papasakoti  apie Bonos Sforcos gyvenimo pėdsakus pietų Italijoje, o šiaip jau dedu geros laidos apie Bonos istoriją linką. Kam įdomu, galite atgaivinti atmintį.

Taigi, apie Barį. Kai lankysite miesto pilį, prisiminkite, jog čia Bona Sforza augo kartu su mama Izabele Aragoniete, atitekėjusią į Milaną iš Neapolio. Atvykimas į Barį abiems reiškė valdžios praradimą, tremtį. Mat Milano kunigaištį, Bonos tėvą Gian Galeazzo Maria Sforzą nuo valdžios nustūmė jo brolis Liudvikas Moro (Liudovico Moro). Kaip nustūmė? Įžūliai. Tipo, nieko tu Galeazzo nesupranti. Va tau pilis šalia Milano ramiam gyvenimui, va tau medžioklė, va tau puotos ir moterys. Vadyti juk toks vargas, viskuo pasirūpinsiu aš, tavo brolis. Pasitiki broliu? Na ir tvarkoj. Taip Gian Galeazzo ir pragyveno “che dolce far niente” (liet. “kaip saldu nieko nedaryti” arba “daryti nieko”) stiliumi.

Na o po Galeazzo mirties Izabelė Milane tapo tiesiog “persona non grata”. Taigi nebeliko nieko kito, kaip tik ieškoti prieglobsčio savo gimtinėje – Neapolio karalystėje. Tiksliau, Neapolio karalystės užkampyje Baryje. 

Bona augo stiprių moterų ir silpnavalių vyrų pavyzdžiu. Tad nieko keisto, jog, tapusi Lenkijos ir LDK karaliene, valdinga aštraus proto Bona žinojo : tvarką jos pasaulyje gali daryti tik ji pati. Bet kokią vyro ar sūnaus pastabą Sforza priimdavo kaip asmeninį įžeidimą. Keldavo isterikas, rovėsi plaukus, trepsėjo kojomis. Pasakojama, jog karalius Žygimantas Senasis tiesiog numodavo ranka ir, vengdamas konfliktų, tapo tikru tyleniu. Na o sūnaus Žygimanto Augusto vedybos su Radvilaite tiesiog išmušė Bonai žemę iš po kojų. 

Ar tikrai Bona Sforza nunuodijo marčią? Gal taip, gal ne. Faktas yra tai, jog po Barboros mirties sūnus nusisuko nuo motinos, o visoje Europoje į Boną Sforzą pradėta žiūrėti kreivai. Karštas italės protas, troškęs taip įprastų tėvyneje intrigų, sąmokslų dėl valdžios, puikiai suprato pralaimėjimą. Jos vienintelė viltis ir pasididžiavimas, sūnus Žygimantas pasielgė nekarališkai – nusprendė klausyti širdies balso. Sforcų giminės dukrai tai buvo visiškai nepriimtina. 

Ir tada Bona prisiminė Barį. Nerasdama sau vietos niekur kitur, ji grįžo ten, kur mėlyna jūra, žydras dangus, kur nėr žiemos ir kur gyvenimas, rodos, sustingęs. Ji grįžo į savo vaikystės miestą. Labai sunkiomis akimirkomis ten, į vaikystę,  grįžtame, jei galime, visi.

Bona mirė visiškai vieniša ir savo tarnų apiplėšta – tai nustatė mokslininkai, tyrinėję jos inventoriaus aprašą ir testamentą, kuris, kaip manoma, buvo suklastotas. Testamente beveik nieko nebuvo palikta Bonos vaikams. Vis gi būten vaikai gražiai palaidojo motiną – sūnaus Žygimanto Augusto dėka urna palaidota pagrindiniame altoriuje, Florencijos meistro Santio Guccio sukurtą antkapį pastatė dukra, Lenkijos karalienė ir Lietuvos kunigaikštytė, Ona Jogailaitė.

Bona Sforza greičiausiai buvo nunuodyta. Lyg iš pagarbos palaidoti  ją nuspręsta  Šv. Mikalojaus bazilikoje. Na bet kokia gi čia pagarba karalienei, jei prie apstatyto žvakėmis karsto nebuvo nei vieno žmogaus?

O dabar įsivaizduokite sceną. Visiškai tuščia bazilika. Tamsu, tik lygiai degančios žvakės apšviečia karstą. Staiga – vėjo gūsis. Akimirka – užsidega karstas. Vaizdelis, lyg iš siaubo filmo – ugnies fakelas tuščioje bažnyčioje tiesiai virš stebukladario vaikų globėjo Šv. Mikalojaus kapo (San Nicola palaidotas bazilikos rūsyje). 

Karališkosios laidotuvės? 

Bario Šv. Mikalojaus baziliką lanko katalikai ir stačiatikiai. Šiandien milijonai ortodoksų iš Rusijos kasdien leidžiasi link Šv. Mikalojaus (San Nikola) kapo. 

Minios svetimų praeina šalia, visiškai nekreipdamos dėmesio  į pagrindiniame altoriuje esantį karalienes Bonos Sforcos kapą. 

Ir tai dar vienas, amžinas karalienės įžeidimas. Sforcų giminės pažeminimas.