Milanas. Šiandien gimė. Sausio 25-oji
Giorgio Gaber (Jurgis Gaberis) 1939.01.25 Milanas – 2003. 01.01 Montemagno di Camaiore).
Dainininkas, bardas, poetas, komediografas, režisierius.
Giorgio buvo labai ironiškas, kartais sarkastiškas. Vienas su gitara scenoje- jis labiau priminė poetą, nei dainininką. Sava poezija Gaberis virpino sielas ir protus. Įžvelgdamas esmę, atlikėjas ją pateikdavo juodindamas, lyg koks Erlickas, klausytoją. Bet buvo ir šiek tiek Kernagis. Tik toks milanietiskas: su pakeltu tonu, išverstom akim ir aršiu gestikulaivimu.
Gaberį Italijoje žino ir cituoja visi. Jis ir šiandien populiarus, kaip koks Čelentanas. Jie šiaip jau buvo draugai, sukosi toje pačioje aplinkoje tame pačiame mieste.
Taigi, galima būtų G. Gaberį cituoti be galo. Tiesiog auksinės mintys. Pacituosiu kelias :
- Apie sąžiningus italus: “Io non mi sento italiano
ma per fortuna o purtroppo lo sono.” – “ Aš nesijaučiu, kad esu italas, bet laimei, o gal deja, juo esu”.
- Apie vienatvę: “La solitudine non è mica una follia
è indispensabile per star bene in compagnia”. – “Vienatve juk nėra kvailystė, ji – būtina, jog būtų gera būti tarp draugų, minioje”.
- Apie meilę “Chi non ha mai commesso l’errore, di togliersi i pantaloni prima delle scarpe… costui non sa niente dell’amore.” – “ Tas, kas niekada nesuklydo, nusiimdamas pirma kelnes, paskui – batus… tas nieko nežino apie meilę”.
Atostogos Italijoje 