Venecija. Šiandien gimė. Sausio 23 – oji

Venecija. Šiandien gimė. Sausio 23-oji.

Pati ekscentiškiausia XX amžiaus italė, “Lady Dandy”, aristokratė, meno kolekcionierė Luiza Kazati (Luisa Casati) 1881. 01.23 Milane – 1957.06.01 Londone

Luiza gyveno taip, kaip negyveno niekas – iššaukiančiai, beprotiškai. Daugeliui moterų net šiandien būtų baisu krėsti kažką panašaus. Įdomu, jog skęstanti turtuose gražuolė savo šėlsmui išsirinko Veneciją. Luisa  čia nusipirko vilą prie Didžiojo kanalo (Canal Grande), kurią vėliau įsigijo kita stiliaus ikona, meno mecenatė ir kolekcionierė Peggy Guggenheim. Rūmai vadinasi Palazzo Venier dei Leoni – tikrai verta aplankyti.

 Nepaprastai turtingi Luizos tėvai staiga viens po kito miršta. Lieka dvi dukros – pačios turtingiausios našlaitės Italijoje. Paveldėjusi milijonus Luiza nusprendžia paversti savo gyvenimą pasaka. Tiksliau, paversti save meno kūriniu, egzistuojančiu už racionalios realybės ribų. 

Išteka už aristokrato, kas mėnesį duoda vyrui didelią pinigų sumą medžioklėms ir kitoms pramogoms, kad tik netrukdytų. Vedybos baigiasi skyrybomis 1924 – Luiza tampa pirmąja istorijoje oficialiai išsiskyrusia itale.  

Na o dabar pafantazuokime kartu su Luiza. Ką galima sugalvoti, kai turtas neribotas o tu tokia jauna? Visų pirma, keiti plaukų spalvą. Kazati bandė visus spalvų variantus, visas įmanomas šūkuosenas. Antra, – grimas. Juodai išryškintas akys ir antakiai atrodė beprotiškai. Egzotiška apranga – kailiai, plunksnos. Luiza mėgo siurprizus – kartais Venecijos gatvėse ją galima buvo sutikti nuogą, apsisiautusią tik kailiniais. 

Venecijos rūmų parke Luiza apgyvendino povus, papūgas, geopardus. Įėjimą saugojo juodaodžiai liokajai baroko stiliaus drabužiais.

Markizė kasdien keldavo puotas. Mylėjo vyrus ir moteris, paprastai žymius dailininkus ir poetus, aktores.

Kartą, ir tai vienintelis atvejis Venecijos istorijoje, Luiza išnuomavo Švento Morkaus aikštę ir ten surengė šou. Pasirodė nuoga. Krūtis dengė baltų orchidėjų vainikas. Pečius –  gepardo kailiniai. Na o gyvą gepardą Luiza vedė už pavadėlio. Aplink kaklą viniojosi smauglys. Švečiai turėjo pasipuošti kaukėmis, kurias sukūrė žymiausias to meto kostiumų kūrėjas, puošęs Paryžiuje Ballet russes, Leonas Bakst (Leon Bakst). Svečius aptarnavo ir aikštę saugojo juodaodžiai “liokajai” auksu nudažytais veidais. 

Luiza Kazati buvo dailininkų mūza, dizainerių modeliu. Tikra Belle Epoque ikona.

Iššvaisčiusi visą savo turtą, markizė tapo vargše. Išpardavimų metu daug brangių daiktų įsigijo Coco Chanel. 

Luizai teko palikti Veneciją, mylymąjį Paryžių. Kazati išvyko pas dukrą Kristiną į Londoną ir gyvenimą baigė  jos išlaikoma. 

Taip jau būna, jog abejingos ir egoistės motinos turi puikias dukras. Nors Luisa ir buvo nekokia mama, iš pagarbos jos gyvenimo stiliui Kristina nusprendžia palaidoti mamą su gepardo kailiniais ir juodai išdažytomis akimis. O prie kojų padėjo balzamuotą mylimiausią Luizos šuniuką pekinuką. Duktės nuoroda ant antkapio buvo užrašyta  ištrauka iš Šekspyro “Antonijaus ir Kleopatros” : “Age cannot wither her, nor custom stale her infinite variety“. 

Luizai greičiausiai patiktų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.