Neapolis. Šiandien gimė. Sausio 16 -oji. 

Paskutinis Neapolio karalius Pranciškus II Burbonas (Francesco II Borbone). 1836.01.16 Neapolis – 1894.12.27 Arco, Italija.

Italijos suvienijimas tapo didžiule tragedija pietiečiams. Pietų Italija niekada nebuvo kažkokia provincija. Per amžius pietinėje Apeninų pusiasalio dalyje klestėjo  atskira karalystė, turėjusi įvairius pavadinimus. Keistas pavadinimo variantas – Dviejų Sicilijų Karalystė (gerai kad ne trijų, juk Sicilija – viena), bet apie tai papasakosiu atskirai. 

Pranciškus buvo labai uždaras, labai jautrus. Atrodė, jog karaliui niekas neįdomu, jog niekas jo nejaudina.  Giliai tikintis melancholiškas, visad tylintis karalius visiškai netiko laikotarpiui, kai reikėjo ginti valstybės suverenitetą ir organizuoti nors kokią rezistenciją. Fatalistai neapoliečiai dažnai teisina savo karalių tiesiog kaip nelaimėlį, kaip žmogų, kurį persekiojo “sfortuna” ( kai atsuka nugarą fortūna). Pranciškaus mama mirė iš karto po to, kai jį pagimdė. Tėvas mirė sūnaus vedybų išvakarėse. Dėl įgimto lytinio organo defekto Pranciškus ilgą laiką negalėjo turėti lytinių santykių su savo gražuole žmona, garsiosios Sissi seserimi, Marija Sofija (Maria Sofia). Tik po chirurginės operacijos tapo įmanoma pratęsti giminę, bet vienintelė karališkosios poros dukrelė  po trijų mėnesių mirė. Karaliumi Pranciškui išpuolė pabūti tik 16 mėnesių. Žlugo viskas : tėvyne, dinastija. 34 metus teko gyventi toli nuo tėvynės ir būti niekuo. 

Įdomu, jog Neapolio istorijai gana įprasti silpnavaliai karaliai ir valdingos gražuolės karalienės. Marija Sofija kalbėjo neapolietiškai su vokišku akcentu. Ji buvo neapsakomai graži, jaunesnė ir elegantiškesnė už savo grasiąją ir visiems žinomą Elžbietą,  Sissi.

Tas keistas patriotizmas su vedybomis įgytos naujos tėvynės atžvilgiu. Marija Sofija save iki gyvenimo pabaigos laikė neapoliete. Emigracijoje, Prancūzijoje ir Bavarijoje gyvendama, laukdavo siuntynių iš Neapolio. Ypač džiaugdavosi maisto “suvenyrais”, kurių parūpindavo ištikimieji draugai. Pirmojo Pasaulinio karo metu Marija Sofija lankė sužeistuosius karo lauko ligoninėse. Įeidama į patalpas klausdavo :”Ar yra mano neapoliečių ?”. Sužeistieji girdėdavo gimtąją šneką ir juos mylinčias karališkų manierų senutės akis.

Nelaimėlis karalius turi dvi pravardes : “Francischello” – Pranciškiukas ir “Lasagna”. Mat labai jau mėgo lazanją. Lyg koks vaikas. O vaikams Neapolyje atleidžiama viskas.