Italai pasaulyje. Šiandien gimė. Vasario 13 – oji

Visi jį vadina Prancūzijos stilistu. Nors ir pavardė itališka ir vardas ir visa kita. Emanuel Ungaro gimė 1933.02.13 Aix-en-Provence, italų emigrantų iš Apulijos šeimoje. Emanuelio tėvas buvo aršus antifašistas, todėl paliko Italiją ir išvyko į kraštą, labiausiai vertinusį jo mokėjimą siūti – Prancūziją. Augdamas siūvėjo šeimoje, šio amato išmoko ir mažasis Emanuelis. Dar paauglystėje palikęs provincialųjį Provanzą, būsimasis dizaineris persikelia į Paryžių. Atidaręs ateljė, Ungaro gyvena tipiskąjį prancūzo dendžio gyvenimą – kuria, švenčia, mėgaujasi. Ilgus metus jo mūza ir įkvėpėja buvo ko gero įdomiausia ir gražiausia to meto moteris Paryžiuje – Anouk Aimèe. Rodos ko reikia? 

Bet staiga viskas keičiasi. Veda intelektualią iš garsios kino ir televizijos šeimos Bernabei kilusią blondinę Laurą. Pasitraukia iš mados pasaulio, pareiškęs, jog daugiau nėra tokių moterų, kurias jis galėtų rengti. 

Persikelia į Romą. Senamiestyje šalia Campo dei Fiori įsigija rūmus. O jau kokios mintys! 

“A Roma c’ è un’ atmosfera tutta particolare. Parigi non mi dà più certe emozioni. Roma è una città che non dorme, è una città piena di fermenti e di profumi. Sento qui un formidabile sapore d’ amore, sento il fluire della vita, delle voci, dei suoni. Tutto questo è molto seducente. Direi che Roma è una città con un’ atmosfera erotica. C’ è quello che Don Giovanni chiamava ‘profumo di femmina’”-

“Romoje – ypatinga atmosfera. Paryžius man daugiau nekelia net panašių emocijų. Roma – miestas, kuris nemiega, pilnas katalizatorių, kvapų. Čia gali kvėpuoti meile, vibruojančiu gyvenimu, jausmų balsais, garsais. Visa tai labai gundo. Sakyčiau, Roma – erotikos miestas. Kalbu apie tai, ką Don Džovanis vadino “moters aromatu”. 

Va tau ir prancūzas. Sakyčiau, Italija “pramušė”. Kitaip ir būti negalėjo. Anksčiau ar vėliau.