Italija. Šiandien gimė. Vasario 6 – oji.

Simoneta Cerrini ( gimė 1964.02.06), istorikė, viduramžių specialistė, kuri žino viską apie religinius ordinus, o ypač Tamplierius. 

Rašo itališkai ir prancūziškai (jei norite skaityti, reikia žinoti šias kalbas). Rašo įdomias, rimtas knygas. 

Trumpai priminsiu apie Tamplierių ordiną.

Šis karinis religinis ordinas buvo įkurtas 1119 m. saugoti krikščionis piligrimus, keliaujančius į Šventąją Žemę. Pirmieji tamplieriai savo būstinę įkūrė legendinio labai turtingo karaliaus Saliamono šventyklos griuvėsiuose Jeruzalėje.

Bemaž per 200 metų tamplieriai susikrovė didžiulius turtus. Jiems priklausė didingos pilys, dideli žemės plotai, galybė tauriųjų metalų, brangakmenių ir relikvijų. Riteriai buvo ankstyvosios bankininkystės pradininkai – skolindavo pinigų, pvz., Europos karaliams, didikams.

Pinigų skolinimas pražudė tamplierių ordiną. Prancūzų karalius Pilypas IV Gražusis prasiskolino ordinui, tad nutarė pasinaudoti gandais, jog tarp ordino narių yra eretikų. Riteriai buvo apkaltinti tarnavimu velniui ir pan. 1307 m. spalio 13 d. tamplieriai, taip pat ordino didysis magistras Jacques’as de Molay, Prancūzijoje buvo suimti, kankinami ir nuteisti mirties bausme. Godus karalius taip pat primygtinai reikalavo popiežiaus Klemenso V suimti visus tamplierius Europoje. Per trumpą laiką Pilypas IV susidorojo su viena turtingiausių ir galingiausių žemyno organizacijų.

1314 m. kovo 19 d. Senos upės saloje Paryžiuje ant laužo buvo sudegintas paskutinis Tamplierių ordino didysis magistras Žakas de Molė. Pasakojama, kad jau apimtas liepsnos jis prakeikė karalių Pilypą ir popiežių bei pagrasino, kad po metų ir jų nebeliks gyvų. Taip ir atsitiko — Klemensas mirė praėjus mėnesiui, o Pilypas — dar septyniems. Kalbama, kad riteriai tamplieriai ir toliau slapčiomis susitikinėja, o Ž. de Molė prieš mirtį suskubo perduoti įgaliojimus savo įpėdiniui.

Priminsiu, kad, kai kai karalius užgrobė tamplierių saugyklas, norėdamas konfiskuoti jų turtą, nusivylė. Saugyklos buvo tuščios. Spėjama, kad tamplieriai, sužinoję apie gresiantį susidorojimą, suskubo perkelti savo turtus į niekam nežinomą vietą.

Vieną tamsią 1307 m. spalio naktį arklių traukiamų vežimų vilkstinė išdundėjo iš Paryžiaus. Vyrai, saugoję kortežą, labai skubėjo ir nervinosi : vežimai buvo prigrūsti turtų iš tamplierių ordino saugyklų. Po kelių dienų neįkainojamas krovinys iš vežimų buvo perkrautas į burlaivių flotilę, laukusią Prancūzijos miesto La Rošelio uoste, Atlanto vandenyno pakrantėje. Vėlų spalio 12-osios vakarą flotilė išplaukė į Biskajos įlanką. Vėliau dingo be pėdsakų.

Pasaulio lobių ieškotojai tebeseka tamplierių pėdomis. Didžiuliai turtai ir amžina šlovė skatina ieškoti neįkainojamo tamplierių lobio – nors dar niekam nepavyko rasti įrodymų, kad jis iš tikrųjų egzistuoja.

Turtingų ir galingų tamplierių veiklos istorija Italijoje – kas žingsnyje. Užslėptų, pamirštų ir nelabai matomų detalių kiek nori. 

Vienas pavyzdys. Visiems žinomas, lietuviams brangus Jano Mateikos paveikslas “Mūšis prie Vienos” Vatikane. Kažkodėl rėmuose įrašytas Tamplierių  devizas. Žodžiai, kuriuos riteriai  šaukė  mūšiuose, šnabždėjo, deginami ant laužų, prieš mirtį:  “Non nobis, Domine, non nobis, sed nomini tuo da gloriam”…. 

Simoneta Cerrini rašo apie tamplierių dvasingumą, idėjas. Rekomenduoju mokytis italų kalbos – per knygas atsivers visai kitas Italijos ir Europos istorijos  pasaulis.